EN|LT
Meno streiko konferencija. Alytus. 2008 Print
Written by Redas Diržys   
Tuesday, 09 December 2008 13:53

arba

 

Kairiojo diskurso galimybės Lietuvos paminėjimo tūkstantmečio sukakties kontekste: nevaizduojamasis menas

 

2008 m. birželio 27 – 29 d.,

 

Alytaus dailės mokykla, S. Dariaus ir S. Girėno g. Nr. 25, Alytus

 

 

Konferencija siekiama pritraukti tarptautinę intelektualinę pagalbą ruošiantis visuotinio meno streiko kampanijai prieš, atrodytų, jau galutinai kolonizuotas “rimtosios kultūros” struktūras Rytų Europoje. Konkreti paskata šiam radikaliam veiksmui – vienametis projektas Vilnių pavadinti Europos kultūros sostine 2009 metais, kurį reiktų traktuoti kaip vieną iš visuotinių pasaulio kultūros ir meno „bienalizacijos“ faktų. Be to tai sutampa su oficialiu Lietuvos paminėjimo tūkstantmečio šventimu, kuris, beje tėra negrabus istorijos falsifikacijos bei ideologizavimo pavyzdys. Bet pats faktas, kad Dievo žodį į netikėlių kraštą nešusio vyskupo Brunono (jis gi ir šv. Bonifacas) galva buvo nukirsdinta šiandieninio Alytaus vietoje (kaip teigia viena iš paskutinių tyrimo versijų), rodo, kad kritiniam diskursui ir „rimtosios kultūros kritikai“ šiame krašte jau 1000 metų.

 

 

Terminas „rimtoji kultūra“ naudojamas Henrio Flynto 7-ame dešimtmetyje apibrėžta prasme – tai akademizuotos ir konvencionalios kultūros formos, paremtos konkurencija ir negalinčios egzistuoti be nuolatinės ekonominių struktūrų bei jų kontroliuojamos valstybės paramos; jų nuolatinio ir masinio smegenų plovimo PR, nupirktos istorijos, teorijos, ideologizuoto švietimo, komercinio ir nekomercinio meno pavidalais. Trumpai – karjeros darymo verslas.   Šiandien dominuojanti „rimtosios kultūros“ vizualiuose menuose sklaidos forma – visokio plauko bienalės, trienalės (ir kitokios –alės) – yra kolonialistinė jau pačia savo prigimtimi. Jos egzistavimo modulis paprastas: kuratorius-idelogas + žvaigždžių-autoritetų gamyba + vietinis užpildas. Kad tuo įsitikinti užtektų perskaityti bet kurios bienalės koncepciją ir jeigu ji jums nepasirodys absoliučiai idiotiška, tai , švelniai tariant, bus gerokai atitolusi nuo realybės. Bet tai niekam neįdomu, nes tokios lektūros seniai nebeskaito net meno pasaulio žmonės... Viena iš labai populiarių „rimtosios kultūros“ sklaidos formų – teorinės konferencijos – šiuo atveju atliks savo pagrindinę funkciją. Ji tiesiog suvalgys kultūros pinigus, bet, skirtingai nuo panašių renginių, stengsis nesuvalgyti užduotos temos.  

Meno streiko iniciatyva remiasi principine nuostata, kad kontrakultūriniai procesai privalo nuolat atsinaujinti kovai su establišmentu bei siekti tarptautinės vienybės ir paramos.

Redas Diržys