EN|LT
ATVIRAS LAIŠKAS VEKS‘O GYNEJUI P. LINUI DABAŠINSKUI Print
Written by Redas Diržys   
Monday, 14 September 2009 22:19

Mane neseniai pasieke tulo keramiko ir fotografo Lino Dabašinsko laiškas „Faktai, kurie kalba patys už save“, kuri pateikiu savo atsakymo pabaigoje. Atvirai prisipažinsiu – vos perskaites atvira šio pono panegirika oficiozui (netgi, atrodytu, pakankamai kriminalizuotam) ir kraštutine panieka tiems, kam tai nepriimtina, nusprendžiau niekaip nereaguoti, nes tai tera eiline pikta apeliacija i tušcius autoritetus, praskiesta kažkokiu vos ne iš tarybiniu laiku užsilikusiu patosu, o pats tekstas – atvirai grafomaniškas. Nežinau, iš kur tas ponas nukrito ir kur slypi jo begalinis noras giedoti ditirambus valdžiai, bet dar karta perskaites jo teksta, atradau keleta simptomu, kuriu analize noreciau pasidalinti.

   

Jau paciu pirmuoju savo sakiniu p. Dabašinskas  pabrežia, kad VEKS‘as – tai geris ir kalno viršune. Kažkodel jis ivardija tai kaip „aukšciausia pasiekima“, kuri kažkas mums „iškovojo“ ir „padovanojo“. Tam irodyti jis nepateikia jokiu argumentu, nes tai, jo manymu, matyt turi buti savaime suprantama. Save laikau ne tiek VEKS‘o, kaip korupcija ir grobstymais itariamos strukturos, o visos „rimtosios kulturos“ kritiku, todel noriu pabrežti, kad vertybiniai šio pono vertinimai tera laisvanoriškas jo paties atsisakymas pareikšti savo nuomone ir susitapatinimas su galios strukturu primetamu formatu. Žinoma, jis tam turi teise, bet jo moralizavimas neturi jokio pagrindo ir nevertas demesio. Nepaisant viso tekste naudojamo patoso ir apsimestinio „objektyvumo“ (teigiama, kad bus pateikiami faktai, kurie tarsi kalba patys už save), teksto autorius save tapatina su „tiesos žodžio sakytojais“, o visus prieštaraujanciuosius – „tendencingais purvo pylejais ir piktais užsakomaisiais komentatoriais“. Akivaizdu, kad susiduriame su amžinaja gerio ir blogio kova... Gerio puseje be saves, VEKS‘o, Europos sajungos ir kulturinio establišmento, jis rikiuoja visa profesionaliaja kultura ir akivaizdžiai save apibrežia kaip buržuazijos cerberi. Numatomus savo oponentus jis kaltina netgi Europos kulturos sostiniu projekto ir jo išliekamosios vertes nesuvokimu.

  

Gerbiamas pone Dabašinskai, šis konkretus projektas nera svarbus vien todel, kad biurokratai ji „stumia“ jau 20 metu ar kad jam išleidžiami milijonai, jis nera svarbus ir todel, kad i ji ivelti kulturines hierarchijos vardai, vadinamieji autoritetai, nes iš materialistines puses žiurint visas kulturinis burbulas yra išpustas iš nieko – šiai hierarchijai nustatyti nera jokiu kriteriju, todel tai yra tik politikos (galios strukturu manipuliavimo socialineje erdveje) padarinys. Suprantu Jusu nenora kalbeti apie politika, nes akivaizdu, kad ji jums reiškia tik nutipenima prie balsadežes ir paklusima jegos strukturoms.

  

Išliekamoji tokiu projektu kaip VEKS‘as verte – tai tik eilinis triukas palaikyti buržuazinio elito gyvybinguma, kita vertus, tai – placiuju gyventoju mases vertimas žiurovu visuomene, ekrano vergais arba tiesiog „rinkimu mesa“. Griežtai kalbant – tai yra dar didesne klasines visuomenes poliarizacija ir žmoniu susvetimejimo skatinimas. Tai, jeigu norite, yra tiesiog kapitalizmas ir šizofrenija. Todel niekaip negaleciau su Jumis dalintis optimizmu... Deja.

  

Bet bene pats beviltiškiausias VEKS‘o kaip socialinio reiškinio aspektas yra tas, kad jis tarsi turejo vainikuoti jau du dešimtmecius vykstanti klasines visuomenes formavima, kai vadinamaisiais kulturinio establišmento (vadinamo „aukštaja kultura“) pinigais buvo remiamas didmiesciu (o ypatingai – Vilniaus) buržuazinis elitas. Pastarasis per ši laikotarpi taip atitruko nuo likusios visuomenes, kad prarado realybes jausma – lygiai taip pat, kaip ir vadinamasis politinis elitas (nenuostabu, kad jie puikiai tarpusavyje sutaria niekad nesibaigianciuose vakareliuose). Pono Dabašinsko nesugebejimas (ar nenoras) ivertinti VEKS‘o  platesniame sociopolitiniame kontekste sukarikaturina jo paties argumentus.

  

Pasigilinkime, kokie gi šio pono pateikiami neatremiami VEKS‘o reikalingumo (gal netgi butinumo) visuomenei argumentai:

  

Tyrimu duomenimis, 80 proc. Lietuvos gyventoju palankiai vertina projekta ir net 70 proc. Vilniaus gyventoju dalyvauja VEKS renginiuose. Vykdant VEKS programa igyvendinta ir susiformavo mažiausiai keturios naujos kulturiniu renginiu tradicijos mieste (Gatves muzikos diena, Pirma metu naktis, šviesu festivalis "Lux" ir t.t.).

  

Ponas advokatas pamiršo pridurti, kad tai pirmasis kulturinis renginys Lietuvoje, kuri visuomene (ar tam tikra jos dalis) vertino kraštutinai neigiamai. Atvirai tariant, man kelia abejoniu atsainus nerupestingumas ivardinant, kas gi dare tuos tyrimus. O argumentas, kad šis tarsi nacionalines svarbos renginys skirtas vilnieciams, yra mažu mažiausiai ciniškas.

  

Vykdant VEKS programa atsirado 18 nauju, renovuotu ir neigaliesiems pritaikytu kulturos infrastrukturos objektu; vykdant VEKS programa atsirado mažiausiai 11 nauju ir renovuotu viešosios infrastrukturos objektu.

  

Šis argumentas kvepia paprasciausiu populizmu – socialine programa ir taip santykinai kelis kartus daugiau finansuojamam sostines gyventojui šalies kontekste neatrodo teigiamas argumentas.

  

Vykdant VEKS programa pirma karta Lietuvoje igyvendinta tokio masto savanoriu programa, itraukianti gyventojus ir emigrantus vieningai veikti šalies labui.



 

Drisciau abejoti, ar tikrai pati programa buvo skirta visos šalies labui – greiciau ji buvo skirta savitiksliam vieno didmiescio kulturiniam elitui, o savanoriu programa galima butu vertinti ir kaip neriboto masto smegenu plovimo akcija.

  

Vykdant VEKS programa pirma karta Europoje igyvendinta tokio masto programa, aktualizuojanti ES rytines sienos kulturu problematika.

  

Bendras kulturinio kapitalizmo projektas daugiau primena kulturini kolonializma. Kulturai primetamas ypatingai svetimas unitarines bienalizacijos principas, kuriame svarbu ne turinys, o performatyvumas – netgi visiškai sužlugus VEKS‘ui (kaip programai), apsimetama, kad ji sekmingai vyksta).

  

Vykdant VEKS programa pirma karta Lietuvoje igyvendinta tokio masto programa, apimanti visas kulturos raiškos formas ir visas visuomenes grupes.



 

Tai yra melas.

  

Vykdant VEKS programa pirma karta Lietuvoje igyvendinta programa, kurioje net 90 procentu projektu – premjeros; vykdant VEKS programa pirma karta Lietuvoje kulturos projektu rengejai gali planuoti veikla dvejiems metams.



 

Jeigu yra abejojama del turinio, šie argumentai tik dar labiau diskredituoja VEKS‘o programa.

  

Vykdant VEKS programa pirma karta Lietuvoje igyvendinama programa, naikinanti takoskyra tarp elitinio meno ir populiariosios kulturos. Nuo dabar visas aukštasis menas yra deelitizuojamas, o žemasis – devulgarizuojamas.

  

Šis teiginys buvo vienas iš VEKS‘o ideologu demagogijos perlu. Aukštasis menas savo prigimtimi yra buržuazine fikcija ir jo deelitizavimas (atskyrimas nuo elito) imanomas tik visiškai sunaikinus „rimtaja kultura“ ir/ar buržuazija kaip klase. Ši klausima bande spresti visos mums žinomos proletarines revoliucijos, bet nesugebejo,.o VEKS‘as eme... ir išsprende. Labai panašus absurdas dvelkia ir iš antrosios teiginio dalies „žemasis – devulgarizuojamas“, nes taip teigiantys žmones demonstruoja savo absoliutu neišmaneliškuma apie kulturos paskirti kapitalistineje visuomeneje. Tiek elitinis, tiek „žemasis“ menas (kicas) yra eiliniai produktai, skirti skirtingoms klasems priklausantiems vartotojams (žiurovams), tad adresato supainiojimas rodo, kad produktas netures jokios paklausos – cia yra elementari ekonomika. Faktiškai todel VEKS‘as ir žlugo.

  

2009 m. Vilniuje buvo planuojamas 15 proc. turizmo augimas. Ir tik del pasaulines finansines krizes šis skaicius kiek mažesnis ir siekia 12 proc. (tuo tarpu buvusiu Europos kulturos sostiniu vidurkis – 10 proc.). 2010 m. prognozuojamas 7–10 proc. augimas.

  

Cia panašiau i manipuliavima skaiciais nei i rimtus argumentus, ypac ta argumento dalis, kur kalbama apie prognozes.

  

Vykdant programa VEKS Vilniaus vardo žinomumo prioritetinese turizmo šalyse augimas pasieke 15 proc. Tai pirmas atvejis, kai kulturine programa igyvendino ekonominius tikslus.

  

Kaip tik šitas „argumentas“ mane paskatino imtis šio viešo atsakymo – tai kažkoks unikalus demagogijos, bukumo, šovinizmo, nesveiko prieraišumo hierarchijai ir dar visos virtines man nesuvokiamu faktoriu darinys, kuris galetu papuošti bet kuria absurdo enciklopedija.

  

Nebenoriu ir nebematau prasmes analizuoti šio pono išvedžiojimu, kurie toliau dar juokingesni: visas menamas VEKS‘o blogis tebuvo viena bloga finansininke (pagal sena gera principa – „viskas baigesi gerai – atsisedo tik sargai“), neveiksnios teisesaugos strukturos yra geros, nes tai reiškia, kad korupcijos kulturos sferoje nera, ir pan. Nebenoriu komentuoti, nes teiginiai yra, švelniai tariant, labai primityvus, pavyzdžiui, šitas, tarytum apibendrinantis visus: VEKS jau tapo ne tik sostines, bet ir visos Lietuvos kulturines išraiškos simboliu – šia sekme geriausiai patvirtina ir šiuo metu vykstantis ispudingas tarptautinis "ART-O-THLON" cempionatas tiesiogiai transliuojamas per Lietuvos nacionaline televizija, bei kiti šimtai meno renginiu.

  

Atvirai tariant, neradau ne vieno argumento, del kurio tureciau laikyti VEKS‘a bent jau turinciu kokia nors prasme – ar buržuazine, ar ekonomine, ar bent jau elementariai žmogiška. Viskas tera didžiulis nesusipratimas.

  

Kaip kontrkulturos propaguotojas, noriu pasveikinti VEKS‘o rengejus, jo igyvendintojus ir jo gynejus su puikiai atliktu „rimtosios kulturos“ griovimo aktu – Jus akivaizdžiai irodete, kad:

  

Aukštoji kultura yra dar didesnis blogis nei kicas, nes jis yra palaikomas valstybines ideologines mašinos ir projektuojamas i eilinio žmogaus smegenis kaip besalygiškos pagarbos reikalaujantis objektas;

  

Aukštoji kultura skatina visuomenes susvetimejima, dar labiau ja hierarchizuoja;

  

Aukštoji kultura represuoja žmogu jau pacioje jaunysteje atimdama iš jo prigimtine teise pažinti pirmapradi kurybos pažinimo jausma ir taip paversdama ji pasyviu žiurovu;

  

Aukštoji kultura yra amorali: ji teigia, kad be jos žmogus turi žemesni statusa ir taip aukšciau už kitas dirbtinai iškelia tam tikra visuomenes grupe (dažniausiai tai yra buržuazinis elitas, paivairintas kostiumuotais „menininkais“).

  

Todel baigdamas noriu pakviesti visus nesustoti ir toliau naikinti klasine visuomene bei kulturinius stabus, prieš kuriuos visi mes verciami keliaklupsciauti. Akivaizdu – kulturtregeriai apsišiko ir tapo pažeidžiami. Nereiketu praleisti šios progos, nes kitos galime ir nesulaukti.

  

Redas Diržys

 

Antrasis laikinasis meno streiko, nukreipto prieš VEKS‘a, vykdomasis komitetas (STASAC)

 Alytus, 2009 m. rugsejo 12 d.  

Linas Dabašinskas

 

Faktai, kurie kalba patys už save

  

Niekas nesigincija: titulo "Vilnius – Europos kulturos sostine 2009" (VEKS) iškovojimas yra pats svarbiausias laimejimas per visa miesto gyvavimo istorija. Tokia garbe gali džiaugtis tik nedaugelis miestu net senoleje Vakaru Europoje. Vilniui tai pavyko.

  

Pavyko ne tik iškovoti titula, bet ir sukurti ir igyvendinti brandžia programa bei prikelti miesta naujo ivaizdžio formavimo požiuriu. Tiesa, kaip dažnai pas mus pasitaiko, problemu igyvendinant programa buta, taciau tai naturalus dalykai, kurie pasitelkus profesionaluma ir patirti buvo išspresti teigiamai. Irena Veisaite, Arvydas Šaltenis, Faustas Latenas, Gintautas Paluckas – tai tik kelios autoritetingos pavardes, kurios suorganizavo ir padovanojo mums kurybinio gerio pajauta.

  

Žinoma, neliko be pedsako tai, kad netiketai i musu šali atslinkes sunkmetis priverte sumažinti ir Nacionalines programos biudžeta. Taciau bendri VEKS konturai nenukentejo ir viskas, kas buvo numatyta, yra vykdoma kryptingai ir kurybingai.

  

Placiaja visuomene stebino ir pykde tai, kad per visa VEKS programos gyvavima kai kurioje bulvarineje žiniasklaidoje ir interneto erdveje tendencingai buvo pilamas purvas tiek ant pacios Nacionalines programos, tiek ant jos pagrindiniu igyvendintoju. Tokiais budais buvo bandoma didinti nepasitikejima šia programa, dažnai pasireikšdavo ir atviras niekinimas. Vos ne gero tono ženklu tapo kritikuoti VEKS, o tiesos žodžio sakymas programos atžvilgiu dažnai sulaukdavo tiesiogines cenzuros ir piktu užsakomuju komentaru.

  

Deja, VEKS kritikai neturejo ir, neabejoju, neturi žalio supratimo apie tai, kas yra Europos kulturos sostines projektas, kuris Europos šalyse vyksta daugiau negu 20 metu, ir kokia jo išliekamoji verte.

  

Nekalbesiu ir apie politine šio reikalo puse, nes ne paslaptis, kaip kulturos tema megsta pasinaudoti keletas politiniu partiju ir ypac prieš rinkimus.

  

Todel noriu pamineti kelis faktus, ko "nepastebi" programos kritikai:

  

Tyrimu duomenimis, 80 proc. Lietuvos gyventoju palankiai vertina projekta ir net 70 proc. Vilniaus gyventoju dalyvauja VEKS renginiuose.

  

Vykdant VEKS programa igyvendinta ir susiformavo mažiausiai keturios naujos kulturiniu renginiu tradicijos mieste (Gatves muzikos diena, Pirma metu naktis, šviesu festivalis "Lux" ir t.t.);

  

Vykdant VEKS programa atsirado 18 nauju, renovuotu ir neigaliesiems pritaikytu kulturos infrastrukturos objektu;

  

Vykdant VEKS programa atsirado mažiausiai 11 nauju ir renovuotu viešosios infrastrukturos objektu;

  

Vykdant VEKS programa pirma karta Lietuvoje igyvendinta tokio masto savanoriu programa, itraukianti gyventojus ir emigrantus vieningai veikti šalies labui;

  

Vykdant VEKS programa pirma karta Europoje igyvendinta tokio masto programa, aktualizuojanti ES rytines sienos kulturu problematika;

  

Vykdant VEKS programa pirma karta Lietuvoje igyvendinta tokio masto programa, apimanti visas kulturos raiškos formas ir visas visuomenes grupes;

  

Vykdant VEKS programa pirma karta Lietuvoje igyvendinta programa, kurioje net 90 procentu projektu – premjeros;

  

Vykdant VEKS programa pirma karta Lietuvoje kulturos projektu rengejai gali planuoti veikla dvejiems metams;

  

Vykdant VEKS programa pirma karta Lietuvoje igyvendinama programa, naikinanti takoskyra tarp elitinio meno ir populiariosios kulturos. Nuo dabar visas aukštasis menas yra deelitizuojamas, o žemasis – devulgarizuojamas.

  

2009 m. Vilniuje buvo planuojamas 15 proc. turizmo augimas. Ir tik del pasaulines finansines krizes šis skaicius kiek mažesnis ir siekia 12 proc. (tuo tarpu buvusiu Europos kulturos sostiniu vidurkis – 10 proc.). 2010 m. prognozuojamas 7–10 proc. augimas.

  

Vykdant programa VEKS Vilniaus vardo žinomumo prioritetinese turizmo šalyse augimas pasieke 15 proc. Tai pirmas atvejis, kai kulturine programa igyvendino ekonominius tikslus.

  

Taigi Europos kulturos sostines palikimas akivaizdus – nauji, renovuoti ir neigaliesiems pritaikyti kulturos infrastrukturos objektai, išplesta ir kokybiškai išvystyta turizmo infrastruktura, sutvarkytas ir apželdintas Vilnius, atsiradusios realios kulturos politikos užuomazgos. Vienas svarbiausiu punktu - reikšmingai pagerejo šalies žinomumas ir reputacija Europoje ir kultura iš autsaideriu pagaliau tapo vienu iš svarbiausiu valstybes prioritetu.

  

Tai kodel viso šito nenori matyti ir girdeti kai kurie asmenys ir grupuotes, kuriu paciu finansavimo šaltiniai kelia itarima arba akivaizdžiai yra susije su musu didžiaja kaimyne iš rytu? Kas vercia taip aktyviai ir tendencingai kenkti, be reikalo apkraunant prokuraturos bei kitu specialiuju tarnybu veikla ir keliant sumaišti visuomeneje?

  

Gerai yra pasakes Vilniaus vicemeras Gintautas Babravicius, kad "teisesauga nieko ir negali rasti ten, kur nieko ir nera". Retorinis klausimas - kas bus ir kas atsakys tada, kai paaiškes, kad per VEKS niekas nepavogta?

  

Pasikartosiu – kai darai darbus, o ypac didelius darbus, kuri ir igyvendini tokia tarptautinio masto programa kaip VEKS, pasitaiko nesklandumu kaip ir kiekviename darbe. Taciau VEKS atveju išryškeje pažeidimai buvo iš karto pašalinti, kai pavasari istaigos valdybos sprendimu vadovaujantis Darbo kodekso 235 str. buvo atleista viešosios istaigos VEKS finansininke, kuri šias pareigas ejo nuo 2007 metu lapkricio.

  

Todel žiurekime tiesai i akis: skaiciai, faktai ir žmoniu nuomones šiuo klausimu iš esmes yra akivaizdus – programa pavyko ir Vilnius, taip pat ir visa Lietuva pasinaudojo (ir dar naudosis ateityje) istorijos ir veikliu Lietuvos politiku suteiktu šansu išgarsinti Vilniu visoje Europoje.

  

Piktos kalbos, subjektyvi kritika, kartais tiesiog bjauraus šmeižto lavinos ar tiesiog juokingai ikyrus skundimai teisesaugos institucijoms pasimirš. Tai liks tu, kas tokius veiksmus inicijavo, sažines ir graužaties klausimas.

  

Taciau šiu metu svarbiausias Europos ivykis - "Vilnius - Europos kulturos sostine 2009" - ilgam išliks musu gyventoju, išeivijos ir šalies sveciu atmintyje. Norisi padekoti visiems, kurie prisidejo prie programos igyvendinimo, ja kure ir atidave dali savo širdies. Aciu ir tiems, kurie tiesiog džiaugesi spalvingais renginiais ir kartu su VEKS programos organizatoriais kure ir kuria šventes nuotaika.

  

VEKS jau tapo ne tik sostines, bet ir visos Lietuvos kulturines išraiškos simboliu - šia sekme geriausiai patvirtina ir šiuo metu vykstantis ispudingas tarptautinis "ART-O-THLON" cempionatas tiesiogiai transliuojamas per Lietuvos nacionaline televizija, bei kiti šimtai meno renginiu.

  

Linas Dabašinskas, keramikas – fotografas

 Kaunas