Pone Linai Dabašinskai, perskaites Jusu atsakyma i mano atvira laiška pastebejau, kad mastete tikrai neilgai, tiesiog reagavote. Cia tureciau visiškai su Jumis sutikti, kad mastanciuju apskritai Lietuvoje nera daug. Ši atsakyma rašau ne todel, kad manyciau, jog imanoma ka nors tamstos pozicijose pakeisti, bet kad atskleisciau prisitaikeliška tarp musu abieju poziciju tunancia didžiaja pilkaja kulturine mase, kuriai jusiškiai argumentai kelia juoka, o maniškiams pripažinti neužtenka drasos. Todel mano tekste naudojamos retorikos nereiketu priimti asmeniškai, nes pagiežos Jums tikrai nejauciu, gal koki gailesti geriausiu atveju.
 
Pastebejau, kad šiame laiške Jus dažnai save ivardijate daugiskaita, o kaltinimas antihumaniškumu leistu manyti, jog kalbate visos žmonijos vardu. Aš kalbesiu tiesiog nuo saves, bet toli gražu nemanau, kad vienintelis taip galvoju.

Pradekime nuo kulturos (rimtosios ar aukštosios) sampratos, kuria besalygiškai siejate su geriu, tiesa, "veksu", savimi ir humanizmu...

Aš laikyciausi kiek kitokio požiurio, nes „rimtoji kultura“ yra butent didžiausio antihumanizmo šaltinis, nes skatina visuomenine diferenciacija ir itvirtina klasine visuomene. Idomiausia šitoje situacijoje yra tai, kad tokiai socialinei atrankai reikalingi kriterijai neegzistuoja ir niekada neegzistavo.

Aristokratai tai nuspresdavo patys, o buržuazine visuomene tai itvirtino panaudodama žiniu ir edukacijos mašina, kuri ilgainiui tapo ideologiniu buržuazijos, kaip klases, pagrindu, i ji megsta remtis ir visi diktatoriai, fašizmas irgi gime estetizuotoje aplinkoje. "Veksas" nera jokia išimtis. O Jusu nuolatinis dairymasis i sistemos iškeltus „autoritetus“ rodo ne kokius nors argumentus, bet tiesiog tamstos poziciju nevisavertiškuma.

Kad tamstos sumeluoto ar tiesiog naivumo padiktuotas laiškas patiko neliberalaus kapitalo santykiu Lietuvoje propaguotojui Leonidui Donskiui – joks stebuklas, Jus tiesiog idealus jo propaguojamos ideologijos suformuotas produktas. Kam daugiau jei ne Jums jis šauks valio ir stums žengti pirma saves...

Pats gi profesorius Leonidas Donskis vaidina savo susikurto individualaus ir ganetinai psichopatinio kulturines erdves operatoriaus vaidmeni, kuris ir yra jo paties kapitalas kapitalistineje visuomeneje.

Pastebekite – jis niekuomet nemini savo mokiniu, bet vis dar bando iteigti, su kokiais svarbiais žmonemis jis yra susitikes, jam nereikia oponentu ir ju argumentu – jam reikia naivuoliu minios, kuri ji cituotu ir jam plotu.

Atvirai tariant, aš pats irgi esu psichopatizuotas kulturines sferos operatorius, bet, skirtingai nuo mineto profesoriaus, nelaikau to pranašumu, juo labiau absoliuciu geriu ir siekiamybe. Atvirkšciai – tai ir yra mano kritikos objektas, kuri Jus pats, Linai Dabašinskai, ivardijate kaip kulturos devalvavima. ??Del tos pacios priežasties aš nematau jokiu tamstos vardijamu pavyzdžiu pranašumu: Maskvos didžiojo teatro gastroles, Valdovu rumai ar Nacionaline dailes galerija. Tai tiesiog puikiai iliustruoja, iki kokio lygio yra deformuota samone, jei žmogus samoningai pasirenka žiurovo vaidmeni absoliuciai hierarchizuotoje sistemoje.

Nagi pažvelkite i to koncerto publika ir ar tikrai tamstai apsivers liežuvis ja ivardinti „visos Lietuvos žmonemis“, arba perejes Nacionaline galerija negi tamsta kaip specialistas (tikiuosi, kad bent šioje srityje toks esate) nematote, kad tai yra labai abejotinas pamatas nacionalines savimones rumui statyti? Žinoma, valstybines ideologines mašinos pastangomis bus galima „humanizuoti“ (aciu už termina) žmones i tikruosius nacionalinius kulturinius zombius, kurie žiurinedami eksponatus sugebes dar ir pajusti malonuma.

Aš šneku apie valstybini represini kulturos ir edukacijos aparata, kuri pasitelkus traumuojami musu bendrapilieciai nuo pat mažumes. Galbut dar nežinote, kad nacionalines M. K. Ciurlionio meno mokyklos „specialistai“ jau sukure „sistema“ (ja patvirtino ŠMM), kuri atskirs gabius Lietuvos vaikus nuo negabiu. Kadangi sistema pritaikyta tik vidinei minetos mokyklos strukturai ir iš bedos pritaikoma kitu didžiuju miestu mokykloms, vadinasi, galime tiketis, kad netolimoje ateityje „talentingu“ vaiku iš provincijos bent jau provincijoje smarkiai sumažes. Tai, ka aš kritikuoju, nera tik "veksas", aš kritikuoju perpuvusia sistema.

Gerbiamas p. Dabašinskai, matau, kad manote esas statines medaus gynejas, bet, deja, tai, ka Jus ginate, kvepia kiek kitaip...
 
Ta pat liudija ir tamstos prisirišimas prie biurokratiniu ataskaitu, kurias pateikiate kaip argumentus. Aš daugeli metu dirbu administracini darba ir žinau, kad panašios ataskaitos rašomos, švelniai tariant, „iš kepures“ ir jos nieko nedomina – vieninteliai dokumentai, kurie nuodugniai tikrinami, – tai finansiniai dokumentai, nors tamstos atsainus mestelejimas pirmajame laiške, esa blogai dirbo tik finansininke, rodo, kad ir šioje sistemoje esate tik prašalaitis ar tiesiog lojalus valdininkijai prisiplakelis.
 
Ko aš siekiu? Aš siekiu, jog viena diena kulturininkai atsibustu ir pamatytu, kad savo veikla skatina hierarchine visuomenes diferenciacija, kad nustotu meluoti bent patys sau apie savo kuriamas „amžinasias vertybes“, kad sugrižtu i gyvenima ir pradetu gyventi. Aš atvirai teigiu, kad šiuolaikine „rimtoji kultura“ – tai tokia specializuota aukštuomenes pornografijos atmaina, kurios tikslas – atlikti savo buržuazines ritualizuotas masturbacijas. Man paciam reikejo daug laiko, kol perbridau per visa ta mešla, vadinama kulturos ir meno istorija, ir nors skaudu paciam bunant menininku pripažinti, meno ir „rimtosios kulturos“ vaidmuo šiuolaikinio kapitalizmo visuomeneje turi labai neigiama poveiki ir tik gilina kapitalistinio susvetimejimo bei žmoniškuju vertybiu krize.

Taigi aš iš tiesu esu kulturos, tiksliau sakant, tos jos atmainos, kuri yra „rimtoji kultura“, kritikas ir dristu pareikšti, kad ši kritine tradicija yra kur kas senesne nei vadinamoji ir smarkiai mistifikuota meno istorija, bet apie tai nematau prasmes su Jumis diskutuoti.
 
Neskubekite dar karta man atsakyti, bet geriau pamastykite, kur Jus pats einate p. Dabašinskai?
 

Pagarbiai
Redas Diržys

Susije straipsniai:
Linas Dabašinskas. Faktai, kurie kalba patys už save
Redas Diržys. Atviras laiškas VEKS‘o gynejui
Linas Dabašinskas. Atviras atsakymas kulturos devalvuotojui Redui Diržiui