EN|LT
KAIRĖ, DEŠINĖ IR CENTRAS – VISI SUSIVIENIJĘ FAŠIZME (2009-02) Print
Written by A Situationist Worker   
Tuesday, 03 March 2009 19:00

 

 

 

Kol kapitalizmą smaugia tarptautinių darbo pajėgų kova už teisę disponuoti žeme ir kapitalu, Londono buržuazinė valdančioji klika bando apginti savo imperinius parametrus minėdama protofašistinio futurizmo manifesto šimtmetį, vykdydama valstybinę propagandą ir taip bandydama nukreipti prieš komunistines idėjas tiek avangardistus, tiek menininkus, tiek visus taip vadinamuosius revoliucionierius iš kairės ir dešinės kapitalo pusės.

 

Pats pirmas šio mėnesio išsišokimas – tai Nacistinių nacionalinių anarchistų (NNA) pasisakymas apie Futurizmą savo „Naujosios Dešinės“ suvažiavime. Jiems antrino neabejotinai rasistinė BBC. Ši pradėjo nuo interviu, paimtų iš mėnesinio žurnalo apie avangardinį meną „Mute“, kuriuose perfrazavo CŽV statytinio dailės kritiko Clemento Greenbergo idėjas apie avangardą kaip kičinį modernizmą. Ši jau spėjusi pakyrėti dviejų matavimų logika, paremta teze ir antiteze (modernizmas ir postmodernizmas), ir nerodanti jokios istorinės avangardo sintezės požymių siekia tik dar labiau suniekinti kultūrinę šiandienos meno galią. Faktiškai avangardas yra suliejamas su okultizmu, ir taip paneigiami abu šie reiškiniai.

  

Tyla ir sąmoningumo neigimas – čia nėra nieko nauja. Tai jau kažkur girdėta: palyginkite šimtmečio senumo protofašistines idėjas apie 4-o matavimo tapybą, užgniaužiant sąmonę į 3 erdvinius ir 1 laiko matmenį ir apjungiant juos visus mistine intuicija. Ir visa tai įvyksta tada, kai kapitalizmas vos ne vos išsikapsto nepasmaugtas I pasaulinio karo gniaužtuose. Todėl visai nenuostabu, kad buvusio „Mute“ redaktorius radijo 4-oje programoje (ji buvo skirta protofašistinio futurizmo šimtmečio paminėjimui) leido sau palyginti komunizmą su fašizmu. Akivaizdu, kad šiandienos valdantieji mato ateities kultūrą tik vienmatės sistemos viena kryptimi, kuri jau buvo istoriškai numatyta.

  

O pavyzdžiu gali būti nuolatinis anarchistų iš laisvosios spaudos (AFP) ir post-futuristų, kurie ragina mus suvokti komunizmą kaip keistenybę (sic!), propagavimas. Šis žingsnis turi dar mažiau net nei vieną matavimą!  Nulinio matavimo keistenybė yra ne kas kita kaip Dievo eufemizmas europietiško mokslo sferose. Jau šimtmečius jie sukasi aplink žiojo sprogimo“ ir dieviškosios kūrybos idėjas. Dar vienas dalykas, ką šie idiotai nori mums parduoti – tai mitinis revoliucijos momentas. Jeigu visa tai mes prilyginsime komunizmui, tai gausime ne ką kita, bet giluminį europocentrizmą.

  

Vienintelis kūrėjas – tai darbininkas. Jo kūryba (o kartu, žinoma, ir pats komunizmas) nėra kažkoks aiškiai fiksuotas taškas erdvėje ir laike, bet nuolatinė sklaida erdvėje, laike ir suvokime. Tik trimatėje erdvėje, trimačiame laike ir trimatėje logikoje veiklą vykdantis naujasis revoliucinis proletariatas sugebės peržengti tradicinius darbininkų tarpusavio santykius ir jų būties perspektyvas.

  

DIEVIŠKUMO AMŽIUS BAIGĖSI!