EN|LT
ATSIŠAUKIMAS Print
Written by Karen Karnak   
Thursday, 16 July 2009 19:37

 

 

 

Bičiuliai darbininkai,


IWW struktūra suteikia galimybę darbininkams suvokti saviorganizacijos principus, kai šie yra pagrįsti:

1. darbu

2. industrija

3. regionu.

 

Tai suteikia galimybę darbininkams priklausyti daugiau nei vienai industrinei sąjungai. Taip pat tai suteikia galimybę priklausyti industrinei sąjungai netgi tuomet, kai darbininkas jau nebedirba minėtoje industrijoje, arba pradėti organizavimą nuo pat pradžių toje sferoje, ar darbe, ar industrijoje, ar regione, kur yra vykdoma veikla ir žmonės nėra organizuoti.

 

 

Rašytojas gali pasirinkti saviorganizacijai komunikacinių ir kompiuterininkų industrinę sąjungą 560 ir/arba spausdinimo ir leidybos industrijos darbininkų sąjungą 450. arba netgi nesirinkti nė vienos iš aukščiau paminėtų, bet šlietis prie bet kurios patinkančios industrijos. Pavyzdžiui: jeigu jis/ji rašo apie žemės ūkį ir yra įdarbintas/a konkrečioje firmoje, kuri priklauso šiai industrijai – tai reiškia jis/ji taip pat yra dalis tos industrijos. Tokia lanksti struktūra reiškia, kad darbininkas gali pasirinkti geriausią saviorganizacijos metodą savo konkrečiai situacijai.

 

Deja, kai kurios sritys taip ir nebuvo nei apibrėžtos, nei suvienytos IWW struktūroje. Kaip pastebima straipsnyje „Dvasios darbininkų industrinės sąjungos link“, karinė ir kultūrinė industrijos yra būtent tokios. Ten taip pat paminima, kad šių abiejų sričių pagrindas – dvasinis karas. Tai ir yra būtent tai, ką buržuazija visuomet priešpastatydavo vienam švenčiausių savo produktų – Menui.

 

Dar viena mintis, išsakyta minėtame straipsnyje – tokie kultūros darbininkai kaip menininkai IWW struktūroje yra įvardinti kaip „pramogų sferos darbininkai“. (taip teigiama ir Shawno P. Wilburo tekste “What Means this "Art Strike"? (Social Movement and/or "Bad Idea"?, 1994)” http://libertarian-labyrinth.org/culture/Art_Strike.html )

 

Be to meno darbininkai 1990-93 m. meno streiko dokumentuose teigė:

 

„Menas kaip kategorija turi būti atskirta nuo muzikos, tapybos, rašymo ir pan. Šiuolaikinis termino „menas“ naudojimas kaip visų čia išvardintų disciplinų subkategorija taip atskirdama kai kurias dalis kaip „suvoktas vertybes“. Tokiu būdu Johno Cage‘o muzika yra suvokiama kaip menas, o Madonos muzika – ne. Pats termino „menas“ vartojimas reiškia, kad mes atskiriame vienus tapybos, muzikos ar literatūros kūrinius nuo kitų ir sudarome jų hierarchinę struktūrą. 

 

Paėmus daugybę objektų, tekstų, kompozicijų ir pan., kurie yra vadinami menu, galima atvirai konstatuoti, kad jokių bendrų kriterijų, kurie leistų „meno kūrinius“ išskirti iš kitų kūrinių masės nėra.

 

Meno kūrinio išskirtinumo priežasties reikia ieškoti socialiniuose instituciniuose sąryšiuose, kurie visuomet supa „meno kūrinį“. Kitaip tariant menas yra tai, ką meno sistemoje galios poziciją užimanti struktūra juo įvardija. Vienas iš meno streiko tikslų yra atkreipti dėmesį į meno kūrinio legitimacijos mechanizmus. Menininkai ir administratoriai, esantys privilegijuotoje pozicijoje nustatant kas yra menas, o kas juo nėra, sudaro specifinę valdančiųjų klasės frakciją. Jie išaukština meną kaip aukščiausiąją pažinimo formą ir tuo pat metu teigia savo gyvenimo būdo ir stiliaus „objektyvų pranašumą“, nes jie yra susiję su menu. Meno suvokimas yra naudojamas kaip išskirtinumo, privilegijos ir skonio lygmuo.“

Todėl mes žiūrime į visas šias industrijas/profesijas/darbus kaip į vieningos DVASINĖS ERDVĖS  sukūrimą. Tai yra bendrumų kultūrinėje produkcijoje paieškos, jas atskiriant nuo kitų gamybos formų. Tai ir yra dvasinių resursų produkcija – idėjos, objektai, praktikos – visa, kas suteikia žmogui gyvybę ir augimą. Dvasinės erdvės industrinė gamyba kažkiek primena po II-jo pasaulinio karo atsiradusius reiškinius. Britų karinės žvalgybos junginių MI1-19 išformavimas paliekant MI5 ir 6 (tuos, kurie eina prieš MI7 – šis buvo skirtas cenzūrai, vidinei ir užsienio propagandai, kuri buvo ir faktinė visos vidaus bei užsienio spaudos kontrolė) buvo pirmasis lūžis karininės industrijos komplekso konsolidacijoje. Todėl mes matome būtinybę organizuotis ir tapatintis su dvasinės erdvės industrine produkcija nežiūrint į tai, kokioje srityje mes bedirbtume – kultūros, fizikos, nekromantijos, duobkasių, valytojų, tarnautojų ir netgi bankininkų, karininkų ar politikų...


Akivaizdu, kad IWW numeravimo sistema apsiriboja 000 ir 700 ir tai akivaizdžiai parodo peršokimo į šešioliktainę sistemą galimybes, bet 007/700 reikšmė tiek Runų, tiek Epochinėje, tiek masonų sistemoje nėra atsitiktinė. Tai ir yra dieviškumo eros pabaiga. Proletariato  pakilimas ir valdžia yra jų pačių rankose. Reikia pripažinti, kad jau yra buvę bandymų peržengti esamos klasifikacijos ribotumus. 2004 m. generalinėje asamblėjoje industrijų klasifikacijos komitetas pasiūlė naujas industrines sąjungas nuo 700 iki 900. 700 numeriu buvo siūlomas Techninių ir komercinių paslaugų departamentas. Pirmoji jo sekcija – inžinerija, techniniai ir moksliniai darbuotojai. 710: visi darbininkai, kurie lig šiol nebuvo susiorganizavę įmonėse, susijusiose su inžinerija, techninėmis ir mokslinėmis paslaugomis. Visi darbininkai architektūros firmose. Visi tyrimų laboratorijų darbininkai, kurie nepriklauso edukacijos sistemai. Visi įmonių, susijusių su kompiuterija, darbininkai.

Nors dvasios darbininkai minėtu atveju taip pat pakliūtų į šią klasifikaciją, siūlymas iškeltas straipsnyje „Dvasios darbininkų industrinės sąjungos link“ yra geresnis, nes išplaukia iš darbininkų saviorganizacinės struktūros neabejotinai industrinėje formoje – iš meno streiko.

Tikiuosi tai daug ką paaiškina. Ačiū už komentarus ir kviečiu tolimesnei diskusijai, kad toliau mūsų pozicijos būtų vystomos.

 

Solidari su jumis

 

Karen Karnak

 



 

 

Nuorodos ir šaltiniai:


The Committee on Industrial Classification's Report to the 2004 General
Assembly
http://www.iww.org/cic/proposal/index.html

Towards a Industrial Union of Psychic Workers 007/700
http://strike2012.org/?q=node/13