EN|LT
...Jamas Seran Vencidos! (lt) Print
Written by Redas Diržys   
Wednesday, 24 December 2008 09:39
Todėl kreipiuosi į visus Lietuvos menininkus
Broli menininke, stabtelėk bent akimirkai, nukreipk savo kūrybos apakintą žvilgsnį į savo paties gyvenimą ir pripažink, kad esi absoliučiame skurde, ir ne tiek materialia, kiek dvasine prasme.

 

Menininke, pastebėk, kad jau niekas tavo gyvenime tau nebeteikia džiaugsmo, bet tik ta siaura konvejerinės produkcijos dalis, kurią tu vadini savo kūrybos sritimi ir kurią esi linkęs sudievinti.
Menininke, negi tu vis dar tiki tomis pasakomis apie amžintąjį gyvenimą, kuris tavęs laukia po pragariškų kančių su savo kūryba šioje žemėje.
Menininke, nubrauk sau nuo akių voratinklius ir pastebėk, kad tavo kūrybos  niekam nereikia – tik tam tikrai grupei buržuazinių snobų, kad šie galėtų pabrėžti savo išskirtinį statusą.
Menininke, prabusk ir atsimerk – menas, kuriuo tu tarsi gyveni, tėra iliuzija – jo niekada nebuvo ir nebus. Ši tuščiavidurė sąvoka buvo sugalvota XVIII amžiuje tik tam, kad sudaryti sąlygas buržuazijai pakilti iki aristokratiškos aplinkos tuštybės.
Menininke, šiandienos meno nebereikia net naujajai buržuazijai – „plebso“ pakylėjimo iki aristokratų lygmens funkciją šiandien atlieka kičas.
Menininke, tai, ką tu darai šitoje neliberalaus kapitalizmo visuomenėje nieko bendro neturi su kūrybiškumu. Tu tesi funkcionierius, atliekantis dvasinio šveicoriaus funkciją galios struktūroms visuomenėje ir pasiruošęs perkąsti gerklę savo kolegai dėl numetamų arbatpinigių.
Menininke, šiandien atsiveria neeilinė galimybė atvirai spjauti savo engėjams į veidą bei vėl sugrįžti prie savo paties gyvenimo, kurį jau seniai esi pamiršęs, kad turi.
Menininke, permąstyk visa, ką iki šiol darei, atmesk tai, kas buvo daroma kaip fiziologinė būtinybė, tai, ką darei dėl pinigų, garbės, noro pasirodyti, noro būti geresniu už kitus, pamiršk visa tai ir užsiimk tuo, kas tau iš tiesų teikia džiaugsmą. Ir nustok visa tai kišti kaip dievo duotybę visiems aplinkiniams kartu su savo „užsitarnautu“ vardu – kiekvienam žmogui reikia palikti galimybę daryti tai, kas jam pačiam patinka.
Menininke senoli, prisimink šeimą ir artimuosius, prarastus ir parduotus draugus, sudegintą sveikatą; skirk visą savo kūrybiškumą savo dar likusiam gyvenimui.
Menininke jaunuoli, pažiūrėk į apgailėtinus savo vyresniuosius kolegas – ar ir tu tokiu nori tapti?
Menininke, nustok gaminti meną Vilniaus mieste ir Vilniaus miestui (taip pat jį vartoti, apie jį diskutuoti ar kitaip turėti su juo santykį) nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, kuomet Vilnius bus paskelbtas ES kultūros sostine.
Menininke, nustok tarnauti rūmams ir vėl tapk tuo, kuo buvai iki institucinės kastracijos XVIII amžiuje – būk problemų priežastimi.
Menininke, palik savo priplėkusį dramblio kaulo bokštą ir išeik į gatvę, kur tavęs jau laukia laisvo vėjo gūsis.
Menininke, prisijunk prie mūsų ir tinkamai paminėk radikalaus kritinio diskurso tūkstantmetį nuo tos dienos, kai vietiniai gyventojai nukirto galvą europinės kultūros funkcionieriui-profesionalui Šv. Brunonui Bonifacui.
Menininke, jeigu esi sušiktas kvailys ir manai, kad JŲ taisyklės tavęs neliečia, pasilik namie ir daryk meną.
Visi Lietuvos menininkai, vienykitės ne kurdami meną, kuris tik dar labiau skaldo visuomenę ir mus pačius, bet kurdami gyvenimą!
Prie mūsų prisijungs turkai (Stambulas 2010) ir estai (Talinas 2011) – mes jau dirbame kartu ta linkme!
Redas Diržys, Antrasis laikinasis meno streiko vykdomasis komitetas (Alytus), 2008 m. gruodis.